kampininkas — kampiniñkas, kampiniñkė dkt. Žmónės, turėdami sàvo namùs, gyvẽno kaip kampiniñkai pas svẽtimus, mokėjo už tai pinigùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kampininkas — 1 kampiniñkas sm. (2) Rt žr. kampinė 1: Ylos veizėk kampininkè Vvr … Dictionary of the Lithuanian Language
kampininkė — kampiniñkas, kampiniñkė dkt. Žmónės, turėdami sàvo namùs, gyvẽno kaip kampiniñkai pas svẽtimus, mokėjo už tai pinigùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skerdžiauti — skerdžiáuti vksm. Ji̇̀s bùvo kampiniñkas tamè sõdžiuje ir skerdžiãvo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bandininkas — 3 bandiniñkas ( inỹkas), ė smob. (2) 1. Brž seniau – ūkininko samdinys (bernas, merga), kuriam duodama banda (pasėlis): Bandinỹkui nemaža bandos pasėjau Vb. Bandinỹkui pasėdavo linų pūrą Kp. Kiek suderėjai bandinykui? PnmR. Bandos linai buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
bobelis — ×bòbelis (l. bobyl, brus. бaбыль) sm. (1) Skr, bobelis (1) Kv psn. trobelninkas, kampininkas, mažažemis: Visos anų dukterys bobeliams teks Užv. Ponas gers mat su bòbeliu! Ar. Varo bobelėliùs, kurie maža žemės teturi Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
brukti — 1 brùkti, a (bruñka), o ( ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų… … Dictionary of the Lithuanian Language
butelninkas — butelninkas, ė smob. (1) K kampininkas, trobelninkas: Kiek čia jo tos žemės, pusantros desetinos – butelninkas, ir viskas Trg. Buvo vienas žmogus butelninkas, jis turėjo vienturtį sūnų BsMtI143. O Lėnė tik, taip sakant, butelninko duktė I.Simon.… … Dictionary of the Lithuanian Language
butininkas — bùtininkas, ė smob. (1) 1. įnamys, kampininkas: Bùtininkas būdamas, aukštai nesikelk Up. Imk, vargdieni, už pačią butininkę dukrelę rš. 2. Šts buto (ūkio) savininkas: Mokyklos atsirado tik bùtininko vaikuo, o biednam nebuvo vietos Lpl. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
grintelninkas — grintelninkas, ė smob. grintelės savininkas, trobelninkas, kampininkas: Žemininkas parduoda savo turtą ir tampa samdininku ar grintelninku A1884,361. Bagotšilis buvo daugiausia grintelninkų ir mažų gyventojų kaimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
